- nutupėti
- nutupė́ti, nùtupi, -ė́jo 1. intr. Ser, KŽ ištverti tupint, galėti ilgai tupėti: Ta perekšlė nenùtupi ant kiaušinių DŽ1. Kokia nekantri ta perekšlė! Nieku būdu negali ramiai nutupė́ti NdŽ. | refl. Š. 2. tr. Ser, DŽ1, Skr, Al tupint, pritūpus ar sėdint nuvarginti, įsmilkinti: Nutupė́jau kojas betupėdama J. Prie jum betupėdama kojas nutupė́jau LKT293(Kpr). Kojas nutupė́jau, oi oi DrskŽ. Bobelės bažnyčio[je] kulnus nutupėjo Grž. Bemilždama balnugarę, visumet nùtupu pakinklius Klš. Turkiškai sėdėdami, nutupė́jome savo kojas NdŽ. Tos kojos iššutę, nutupė́tos, jis negalėjo palėkt Sb. | refl. tr., intr.: Nutupė́jaus kojas betupėdama bažnyčio[je] Šts. Niekas [šuns] nepaleida, nusìtupa ir kauka Krš. Kai eini eini, tai ir praseini, o kai tupi, tai nusìtupi Jrb. ^ Nusitupėjau kaip pereklė višta gūžtoje V.Krėv. ║ refl. prk. nusibosti būnant vienoje vietoje: Nusìtupa viena numie, leka pasipliurpti pri bobų Krš. 3. tr. NdŽ tupint nuspausti: Sniegas paukščių nutupė́tas DŽ1. Nutupė́jo balandėlis diemedžio šakelę (d.) Grk. | Gaidys vištą nutupė́jo, višta kiaušio nepadėjo Šauk. 4. refl. žr. sutupėti 6 (refl.): Senai darytas [alus], jau nusitupė́jo Slm. 5. tr. Jdp, Paį suteršti atsitūpus, nudirbti: Tas šaukštas musių nutupė́tas Snt. Čia musynė labai, čia nedžiauk, nutupė̃s – kas gi bus?! Mžš. Musios nutupė́jo pyragą, vaikui duoda DrskŽ. Nors pryš didžiąsias šventes apvalyk musų nutupė́tus abrozus Krš. Menka, musių nutupėta lemputė silpnai apšviečia kambarį rš. 6. refl. prk. tupint, sėdint nusibaigti, numirti: Mes seni tol tupėsim, kol nusitupė́sim Ėr. Senas tik jau tupėsi ir nusitupė́si Krš. 7. refl. žr. sutupėti 7 (refl.): Mes nustupėsma ir šitie namai nustupės Šmn. 8. refl. Žl euf. nusituštinti: Senas greit ir nebenusitupia LTR(Kp). Ant kelio nusitupėjo Vb. \ tupėti; aptupėti; atitupėti; datupėti; įtupėti; ištupėti; nutupėti; patupėti; pertupėti; pratupėti; pritupėti; sutupėti; užtupėti
Dictionary of the Lithuanian Language.